MENIU

Biografija

Biografija
Arvydas Juozaitis (g. 1956 m. balandžio 18 d. Vilniuje) – vienas Sąjūdžio pirmeivių, ekonomistas, filosofas, rašytojas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.

Studijos
1980 m. baigė Vilniaus universitetą,ekonomistas.1986 m. VU apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Vilhelmas Diltėjus: istorinis subjektas ir subjektyvioji realybė“. Laisvai kalba, rašo anglų, rusų, latvių kalbomis, susikalba lenkų, vokiečių kalbomis. Ieškodamas tobulos valdžios formulės, studijavo, mąstė ir rašė apie politikus C. G. E. Mannerheim, V. Havel, T. G Masaryk.

Darbinė, mokslinė veikla
1976–1980 m. atliko ekonomisto darbo praktiką gamyklose „Plasta”, „Precizika”. 1985–1987 m. Lietuvos konservatorijos dėstytojas,1987–2001 m. Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. 1998–2004 m. Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos dėstytojas. 2001–2003 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas švietimo ir kultūros klausimais, 2004–2009 m.Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė. 2009–2012 m. gyveno Rygoje, pasišventė kūrybiniam darbui. 2012–2017 m. – LTOK viceprezidentas. Nuo 2013 m. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektorius, nuo 2016 m. KU Sveikatos mokslų fakulteto docentas.

Visuomeninė – politinė veikla
1988 m. vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio seimo narys, seimo tarybos narys. Pirmuose laisvuose rinkimuose (1989 m.) į TSRS Liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio iškeltas prieš LKP CK pirmąjį sekretorių A. Brazauską. Politinės kovos su Maskva sumetimais, likus kelioms savaitėms iki rinkimų, kandidatūra atsiimta.
1988 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo iniciatorius, komiteto Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto narys. Pasiūlė atkuriamą olimpinį komitetą pavadinti tautiniu”, pasiūlymą vienbalsiai priėmus, Lietuva tarp gretimų valstybių tapo vienintele, įvardinusia savo šalies Olimpinį komintetą tautiniu. Buvo iškeltas kandidatu į atkurtojo Lietuvos tautinio olimpinio prezidentus, tačiau atsisakė kandidatuoti.
2003–2017 m. LTOK Kilnaus sportinio elgesio komiteto, priklausančio pasauliniam judėjimui „Fair Play”, prezidentas. Inicijavo ir organizavo Vilniuje V Europos Kilnaus sportinio elgesio konferenciją „Kilnus sportinis elgesys – pavyzdys visuomenės gyvenime”. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose, skirtose kilnaus elgesio sporte ir visuomenės gyvenime problemoms. 2012–2017 m. LTOK viceprezidentas ir vykdomojo komiteto narys.
Dalyvavo kuriant pirmąsias legalias opozicines visuomenines struktūras – buvo vienas iš Liberalų sąjungos, „Lietuvos ateities forumo” steigėjų, iniciavo ir pirmininkavo „Santarvės” fondui, kuris įteikė „Santarvės” ordinus dvasininkams Kazimierui Vasiliauskui, Tėvui Stanislovui, poetui Justinui Marcinkevičiui, aktoriui Donatui Banioniui, operos solistui Virgilijui Noreikai, krepšininkui Arvydui Saboniui ir kt.

Sportiniai pasiekimai
Tarptautinės klasės sporto meistras.
1974–1977m. daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas, 1976 m. TSRS plaukimo čempionas ir rekordininkas, Europos taurės laimėtojas (1976 m. Peskaroje,Italija).
Aukščiausias sportinis pasiekimas – 1976 m. Monrealio XXI olimpinių žaidynių bronzos medalis (100 m. krūtine – 1:04.23; 200 m. krūtine – 6 vieta; 4 x 100 kombinuotoje estafetėje – 5 vieta; Olimpinis rekordininkas 100 m. krūtine). Olimpinio rekordo siekimą stebėjo Jungtinės Karalystės vadovė, karalienė Elžbieta II, tuo metu apsilankiusi plaukimo baseine.
Arvydo Juozaičio treneris, lydėjęs iki 1976 m. olimpinių viršūnių, buvo jo tėvas Jonas AlgimantasJuozaitis – docentas, mokslininkas, sportininkas.

Kūrybinė veikla
Parašė ir išleido 26 knygas, pagal jo pjeses pastatyta 12 spektaklių, kino filmų.Kūryba, straipsniai publikuoti anglų, vokiečių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, latvių, estų kalbomis. Nuo 2003 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 2005 m. suteiktas Meno kūrėjo statusas.
1988 m. – legendinio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas, laikraščio redakcija buvo A. Juozaičio šeimos namuose. 1990 m. savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas; 1995–2000 m. žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius. 2007–2009 m. žurnalo „Baltika“ (Kaliningradas / Karaliaučius) ir žurnalo „Paralelės“ (Kaliningradas / Karaliaučius, Klaipėda) redakcinių kolegijų narys.

Pastatytos pjesės, sukurti dokumentiniai filmai
„Veidas lange“, 1996, Klaipėdos dramos teatras, rež. P. Gaidys;
„Iliuzijų slėnis“, 1996, LTV, rež. V. Svirskis;
„Vien žingsniai“, 1996, LR, rež. A. Pociūnas;
„Vyras iš gatvės“, 1998, Tauragės liaudies teatras, rež. G. Urmonaitė;
„Šuns metai“, 1999, Tauragės liaudies teatras, rež. G. Urmonaitė;
„Salomėja“, 2007, Šiaulių teatras, rež. A. Vidžiūnas;
„Potsdamo aikštė“, 2008, Kaliningrado / Karaliaučiaus šokio teatras „Inkliuzai“, rež. N. Agulnik;
„Širdis Vilniuje“, 2012, Valstybinis Jaunimo teatras, Vilnius, rež. J. Vaitkus ir A. Vidžiūnas;
„Karalienė Luizė“, 2015, Klaipėdos dramos teatras, rež. G. Padegimas.
Dokumentinio filmo apie Tėvą Stanislovą „Stotis tyloje“ scenarijaus autorius ir kūrėjas, 1997, Vilnius, studija „А“, rež. A. Bugvilionienė.
Libretas roko operai „Kalanta“ apie Romą Kalantą, 2007, komp. K. Antanėlis.
Dokumentinio filmo apie tapytoją Liną Julijoną Jankų „Kaip galima tapyba“ scenarijaus autorius, 2017, LRT, rež. Petras Savickis.

Išleistos knygos
Sąjūdis ir demokratija. – Vilnius: Periodika, 1990.
Valdžia ir laisvė. – Vilnius: Žurnalistika, 1990 ir 1998.
The Lithuanian Independence Movement and National Minorities. – Frankfurt am Main: J. W. Goethe University, 1992.
Nepriklausomybės kryžkelė: straipsniai, kelionės, interviu. – Vilnius: Liktarna, 1992.
Tarp žmonių: publicistiniai portretai. – Vilnius: Diena, 1993.
Laiškai post scriptum: esė. – Vilnius: Viltis, 1995.
Šanchajaus istorijos: apsakymai. – Kaunas: Santara, 1995.
Tėvas Stanislovas: pasakojimų knyga. – Vilnius: Džiugas, 1995.
Alsavimas: teatro novelės, pjesės. – Kaunas: Santara, 1996.
Salomėja – sunkiausi metai: drama. – Vilnius: Regnum, 1995.
Vilniaus langas: trys dalys. – Vilnius: Margi raštai, 1998 – 2000.
Prisilietimai: apybraižos. – Vilnius: Pradai, 1999.
Ištvermės metai ir A. Brazauskas: 1990 – 1997 metų politinė patirtis. – Vilnius: A. Remeikos leidykla, 2001.
Kultūros įkvėpiai. – Vilnius: Mažasis vyturys, 2001.
Laikraštis I: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
Karalių miestas be karalių: grožinė eseistika. – Klaipėda: Eglės leidykla, 2006, 2007; Vilnius: Alma littera, 2014.
Ryga – niekieno civilizacija: grožinė publicistika. – Vilnius: Alma littera, 2011, 2014.
Rīga – cita civilizācija. – Rīga: Zvaigzne ABC, 2014.
Gyvųjų teatras: istorinių asmenybių teatras. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
Kraštai ir žmonės: grožinė eseistika. – Vilnius: Alma littera, 2014.
Napoleonas. 101 diena. – Vilnius: Alma littera, 2015.
Karalienė Luizė teatre. – Klaipėda: Druka, 2015.
Klaipėda – Mėmelio paslaptis: miesto epas. – Vilnius: Alma littera, 2016.
Kuršių nerija kaip sąžinė. – Klaipėda: Kuršių nerijos nac. parkas, 2016.
Tėvynės tuštėjimo metas. – Vilnius: Alma littera, 2018.
Imanuelis Kantas. Amžinybės nebus. – Vilnius: Alma littera, 2018.

Įvertinimas
Apdovanotas Lietuvos ir Estijos valstybiniais ordinais, literatūrinėmis premijomis, LTOK garbės diplomais.
1992 – Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premija
1997 – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Penktojo laipsnio ordinas
2004 – „Varpų“ žurnalo literatūrinė premija
2007 – Ievos Simonaitytės literatūrinė premija
2009 – Klaipėdos „Tolerancijos sparnai“
2011 – Baltijos asamblėjos literatūros premija
2012 – Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija
2013 – Estijos Respublikos Marijos žemės Ketvirtojo laipsnio ordinas
2014 – Juozo Keliuočio literatūrinė premija

 

 

Pagrindinė informacija

 

Susisiekime

info@arvydasjuozaitis.lt